2019-01-25
Buhalterijoje – verslui svarbių duomenų lobiai

Vilma Poškutė, „Nordgain“ verslo vystymo vadovė

Ką jūsų įmonėje veikia buhalteris? Rūpinasi, kad darbuotojams būtų laiku išmokėti atlyginimai, apmokėtos sąskaitos ir sumokėti mokesčiai. Tik tiek? Tuomet jums nepasisekė. Mat verslo apskaitoje slypi daugybė duomenų, svarbių pagrįstiems verslo sprendimams priimti.

Pasaulis tampa išmanus, duomenims tenka milžiniška reikšmė. O įmonėse kartais užmirštama ar pernelyg menkai atsižvelgiama į tai, kad apskaita – ne vien kasdienė formali pareiga, bet ir galimybė buhalterinius skaičius paversti rimta pagalba verslui.

Dirbdami šioje srityje susiduriame su atvejais, kuomet apskaita tvarkoma tik tam, kad būtų laiku pateikiamos deklaracijos ir atliekami kiti privalomi dalykai. Nuskamba net tokie ne itin vykę pokštai: „Ką įmonėje veikia buhalteris? Trukdo verslui.“ Mat buhalteris, matydamas ir suprasdamas rodiklių visumą, gali ir paprieštarauti dėl tam tikrų verslo sprendimų ar patarti atlikti papildomų žingsnių versle.

Ne išimtis situacijos, kuomet vadovai ir vadybininkai, ieškodami atsakymų į jiems kylančius klausimus, analizuoja milžiniškus kiekius duomenų. Tie patys rodikliai „prateka“ pro buhalteriją, tačiau nėra tinkama linkme įdarbinami – tai yra, nėra panaudojami verslo sprendimams pagrįsti. Atliekamas dvigubas darbas, eikvojami resursai.

Nepakankamas dėmesys apskaitai labiau būdingas pradedantiesiems verslo kelią, tačiau ir rinkoje jau įsitvirtinusiose bendrovėse jų turima finansinė informacija ne visada panaudojama kryptingai. Vadovai nebūtinai turi finansinį išsilavinimą, tai reiškia, kad ir jų sprendimai gali būti labiau intuityvūs nei pagrįsti finansais. Nors tai nebūtinai reiškia nesėkmę, tačiau sisteminis požiūris į verslą, įskaitant ir finansinės dalies supratimą, – didelis privalumas. O čia gali padėti buhalterijos skyrius.

Apskaitos duomenų analizė ypač svarbi tuomet, kai planuojama ne tik palaikyti esamą verslą, bet ir jį plėsti, kadangi kasdieniame duomenų sraute apstu informacijos apie plėtros galimybes. Verslui sparčiai šaunant į viršų, ypač svarbu priimti gerai pasvertus, finansine informacija pagrįstus sprendimus. Priešingu atveju padėtis gali tapti nevaldoma, o plėtros šansas – prarastas.

Kaip to išvengti? Planuodama augimą, bendrovė turėtų įvertinti per savo pačios istoriją sukaupus apskaitos duomenis, kurie leidžia apibrėžti pajamų ir išlaidų tendencijas, išgryninti rodiklius, padedančius priimti pasvertus sprendimus. Žinoma, jei plėtros ambicijų nėra ir žmogui visiškai pakanka jam pačiam susikurtos darbo vietos, pati paprasčiausia buhalterinė apskaita – visiškai pakankama.

Reikia pripažinti, kad, dirbdami mokesčių srityje, pastebime pokyčius – verslo įmonės vis labiau domisi, kokie finansų specialistai joms teiks paslaugas, ar jie bus pasirengę konferenciniams skambučiams, susitikimams ir įsitraukti į verslo eigos aptarimus. Buhalterija tampa ne vien „būtinumo preke“ – iš jos tikimasi daugiau, o finansų specialistų vis dažniau laukiama susitikimuose, kuriuose priimami esminiai verslo sprendimai. Ateities buhalterio profilis sparčiai keičiasi, ir šie pokyčiai – į naudą verslui.

Keletas įmonės veiklos sričių, kuriose buhalteriai gali būti reikšmingai prisidėti prie sėkmingo verslo valdymo:

• Pinigų srautų planavimas. Jei gaunamos pagrindinės pirkimo sąskaitos, kuriame numatomas trumpas apmokėjimo laikotarpis, atitinkamai turėtų būti įvertintas ir pardavimo sąskaitų apmokėjimo terminas. Priešingu atveju kyla rizika, kad įmonės sąskaita liks tuščia.

• Produkto pelningumo apskaičiavimas. Dažnai vertinama, kiek pagaminama ir parduodama, tačiau sužinoti, kiek iš tikrųjų bendrųjų įmonės resursų buvo skiriama produktui, galima tik tuomet, kai įvertinami visi kaštai – papildomai samdomi darbuotojai, rinkodaros, kitos išlaidos. Pasitaiko, kad į produkto „eilutę“ priskyrus visas jam priklausančias išlaidas, paaiškėja, kad produktas – net nepelningas, o pardavėjams galbūt jau buvo skirtos premijos už pardavimus…

• Biudžeto sudarymas, planavimas ir peržiūra. Ne kas kitas, o buhalterija geriausiai mato, ar reikalai klostosi taip kaip buvo suplanuota. Pastebėjus neatitikimus projekto ar įmonės biudžete, įmanoma ir nustatyti priežastis bei koreguoti situaciją.

• Personalo planavimas. Jei planuojama verslo plėtra – apie naujus darbuotojus reikia galvoti dar prieš iškylant poreikiui. Nesant žmonių, galbūt ir plėtra nebus įmanoma. Tuo tarpu apskaitos duomenys leidžia tiksliai įvertinti plėtros galimybes.

• Skolų sekimas. Būna, kad klientai vėluoja atsiskaityti ne piktybiškai, o todėl, kad kažkur pradingo tam tikra informacija, kliento nepasiekė sąskaita. Buhalteris puikiai mato šiuos procesus, gali informuoti apie „užstrigusius“ mokėjimus. Tačiau tokia akivaizdžia buhalterių pagalba naudojamasi ne visada.

• Pardavimo vietų planavimas. Jei įmonė užsiima pardavimais, apskaitos duomenų analizė leidžia įvertinti, kuriose vietose pardavimai sekasi geriausiai. Tai leidžia geriau suplanuoti pardavimus tiek lokaliai (pavyzdžiui, renkantis tarp vieno ar kito prekybos centro tame pačiame mieste), tiek platesniu mastu, kalbant apie veiklą keliose šalyse.

• Atsargų sekimas. Apskaitos skyrius atidžiai seka informaciją apie įmonės turimas atsargas, jų laikymo kaštus iki pardavimo momento ir pajamas, gautas pardavus produktus. Visi šie duomenys yra svarbūs įvertinant, kiek pelninga yra įmonė ir kokie pokyčiai gali būti padaryti, kad atsargų kaštai būtų mažesni.

Komentaro autorė – Vilma Poškutė, „Nordgain“ verslo vystymo vadovė

 

en ru Website by Enter!