2017-08-28
Dividendai holdingams: kas atsijos pelus nuo grūdų

Dividendai holdingams: kas atsijos pelus nuo grūdų

Prieš pusantrų metų Pelno mokesčio įstatyme atsirado gan dviprasmiška nuostata, privertusi sunerimti užsienio holdingo bendrovių Lietuvoje valdomą verslą. Įstatymo formuluotė skelbia, kad dividendai, išmokami užsienio kontroliuojančioms bendrovėms, bus apmokestinami pelno mokesčiu (15 proc. tarifu), jeigu tokių bendrovių pagrindinis tikslas ar vienas iš pagrindinių tikslų… gauti mokestinės naudos.

Daugiausiai painiavos į verslo aplinką įnešė būtent tai, kad dividendus VMI apmokestinti gali net ir tada, kai mokestinė nauda yra ne tik pagrindinis, tačiau ir vienas iš kitų verslo struktūros tikslų.

Kiekvienas vyresnių klasių moksleivis supranta, kad verslo tikslas yra uždirbti pelno. Norėdamas uždirbti pelno verslas stengiasi mažinti savo išlaidas, o mokesčiai plačiąja prasme ir yra viena iš tokių išlaidų rūšių. Vadinasi, mokesčių planavimas (siekis pasinaudoti visomis mokesčių lengvatomis, siekis įsitikinti, kad neatsiras dvigubas apmokestinimas ir t.t.) yra natūrali verslo būsena.

Jei galiausiai sutinkame, kad mokesčių planavimas yra normalus dalykas, tuomet kaip reikėtų suprasti tokią pelno mokesčio įstatymo nuostatą ir kokiais atvejais VMI šią taisyklę taikys?

Iš neseniai paskelbto Pelno mokesčio įstatymo komentaro projekto matyti, kad VMI savo konkretesne vizija šiuo klausimu su mokesčių mokėtojais dalintis nenori (jeigu tokia vizija ir egzistuoja). Atitinkamai užsienio holdingų valdomoms bendrovėms tenka pačioms spręsti klausimą: ar po kelerių metų VMI atlikusi mokestinį patikrinimą apmokestins jų išmokėtus dividendus ar ne. Pirmuoju atveju, papildomai tektų susimokėti delspinigius ir baudas, taigi suklysti nesinorėtų.

Per daug atvirų klausimų

Siekis gauti mokestinės naudos nėra vienintelis kriterijus pagal kurį atpažįstama mokesčių vengianti holdinginė struktūra. Kitas svarbus aspektas – ekonominio turinio nebuvimas tokioje verslo struktūroje. Tačiau ekonominis turinys holdingo bendrovėje nėra tas pats, kas faktinę veiklą vykdančioje kompanijoje, nes holdingo bendrovės iš esmės įgyvendina akcininko teises. Klausimas, ar akcininkui visuomet yra reikalingas nuolatinis biuras, darbuotojai ir kiti tradicinės veiklos bendrovės atributai, lieka atviras. ES valstybės narės komentuodamos, ką reiškia ekonominis turinys, laikosi gana skirtingų pozicijų. Lietuva dėl šios sąvokos (holdingo kompanijų kontekste) nėra išsakiusi jokių oficialių nuomonių.

Painiavos į verslo aplinką įnešusios Pelno mokesčio įstatymo nuostatos remiasi Europos Sąjungos Motininių-dukterinių bendrovių direktyva. Pagal pastarąją direktyvą korekcijas savo šalies įstatymuose turėjo atlikti ne tik Lietuva, bet ir kitos ES šalys. Tačiau viena yra perkelti direktyvos nuostatas į įstatymą ir tyliai laukti, paliekant jų praktinį taikymą suformuoti teismų praktikai, o kita – nelaukiant pirmųjų mokestinių ginčų pateikti aiškias rekomendacijas kaip šias nuostatas reikėtų taikyti. Štai gilias verslo tradicijas turintys Nyderlandai jau seniai savo mokesčių mokėtojams paaiškino, kaip reikėtų suprasti ekonominio turinio sąvoką.

Gerais norais grįstos ES senbuvių iniciatyvos

Pirminis motininių – dukterinių bendrovių direktyvos tikslas buvo panaikinti dividendų apmokestinimą tarp Europos Sąjungos bendrovių, t. y. iš esmės skatinti investicijas Europos Sąjungos viduje. Tačiau per pasaulį pradėjus ristis kovos su agresyviu mokesčių planavimu iniciatyvoms, buvo atlikti direktyvos pakeitimai apribojantys dividendų lengvatos taikymą.

Niekas neginčija kilnaus ES institucijų tikslo kovoti su „tuščiomis“ verslo struktūromis ir agresyviu mokesčių planavimu, tačiau klausimas, ar pasirinktos direktyvos formuluotės yra būtent tai ko reikia šiam tikslui pasiekti, kritiškai keliamas daugumoje Europos Sąjungos šalių. ES yra ekonominis valstybių blokas, kuriame laisvai juda prekės ir kapitalas, todėl ES eilę metų šalino kliūtis investicijoms tarp bloko šalių. Tuo tarpu šie direktyvos pakeitimai, ES integracijos kontekste, tampa žingsniu atgal, o ne į priekį.

Įdomu tai, kad direktyvos pakeitimai, kartu su visu kompleksu šiuo metu įgyvendinamų mokestinio reguliavimo pokyčių, labiausiai inicijuojami tokių ES senbuvių, kaip Prancūzija ar Vokietija. Šios šalys taiko aukštus mokesčių tarifus ir ieško visų įmanomų būdų užkirsti kelią mažoms pažangioms valstybėms, tokioms kaip Airija ar Liuksemburgas, savo palankiais mokesčių režimais prisitraukti ir išlaikyti užsienio investicijas.

Žingsnis į priekį

Verslas planuoja savo žingsnius toli į priekį. Žinodamos, apie tai, kad jos bus papildomai apmokestintos, įmonės atitinkamai elgtųsi: reorganizuotų struktūrą, kurtų ekonominį turinį ar tiesiog išsikeltų iš Lietuvos. Mažai tikėtina, kad Lietuva siekia išbaidyti į Lietuvą investuojančius verslininkus, tačiau neįvedus tikrumo, verslas svarstytų ir galimybę veikti kitose šalyse, kurios tokį tikrumą suteiks. Taigi, žengus vieną žingsnį – perkėlus direktyvos nuostatas į įstatymą, būtina žengti ir kitą – paaiškinti kaip jos bus taikomos.

O nubrėžti takoskyrą tarp vengiančio mokesčių ir sąžiningo verslo tikrai galima. Imkime pavyzdžiu Lietuvos bendrovę, kontroliuojančią kitą Lietuvos bendrovę. Jos pirmajai bendrovei išmokėti dividendai yra neapmokestinami. Verslo savininkui nusprendus Lietuvos kontroliuojančiąją bendrovę iškelti, tarkime, į Nyderlandus, jis ir toliau naudotųsi tokiu pačiu mokesčių režimu kaip ir anksčiau, t. y., dividendai liktų neapmokestinti.

Holdingas kitoje šalyje gali būti steigiamas dėl aukštesnio investicijų apsaugos lygio, palankesnio teisinio bendrovių reglamentavimo ar rizikos išskaidymo. Šiuo atveju mokestinio tikslo turėti holdingo bendrovę Nyderlanduose nėra, ir bendra mokėtina mokesčio suma abiem atvejais yra ta pati. Tačiau jei kažkas, siekdamas pasinaudoti mokestine lengvata, tarp holdinginės bendrovės tikslinėje teritorijoje ir Lietuvos įmonės įterpia kitoje ES šalyje esančią ekonominio turinio neturinčią bendrovę, tai jau yra aiškus mokestinės naudos siekimas.

Galimybė Lietuvai

Taikydama įstatymo raidę, VMI labiausiai tikisi „papurtyti“ Lietuvos verslininkus, iškėlusius kontroliuojančias bendroves į užsienį. Užsienio investuotojai į taisyklių taikymo apimtį neva neturėtų patekti, nes lyg ir savaime aišku, kad jų tikslas – investuoti į verslus Lietuvoje, o apie kažkokias mokestines naudas ar ekonominio turinio neturinčias struktūras nėra ko šnekėti.

Tačiau tikrovė yra kitokia. Reikšminga dalis užsienio kapitalo kompanijų į Lietuvą (kaip ir į kitas šalis) taip pat investuoja per užsienyje esančias holdingines struktūras, į kurias išmokami dividendai yra neapmokestinami, o ir pačios holdinginės struktūros ekonominis turinys savo esme niekuo nesiskiria nuo lietuviško kapitalo holdinginių struktūrų. Tad užsienio investuotojams gresia tokios pat sankcijos, kaip ir lietuviškoms.

Vis dėlto Lietuva dar turi unikalią galimybę būti pažangia valstybe ir garsiai pažadėti verslui, kad netikėtų sprendimų šioje srityje nebus. Tai būtų ir reikšmingas reputacinis Lietuvos laimėjimas, kuris nuramintų verslą, suteiktų saugumo ir pasiųstų aiškią žinutę užsienio investuotojams.

en ru Website by Enter!