2019-09-16
Europos darbo institucija: kodėl tai aktualu Lietuvos darbdaviams

Mindaugas Petreikis, „Lewben Group“ Įmonių valdymo ir administravimo paslaugų direktorius

Europos Sąjungoje beveik nepastebėtos įvyko svarbios „įkurtuvės“ – buvo įsteigta nauja institucija, turėsianti didelės įtakos Bendrijos valstybėms narėms ir jų verslui, kuris susiduria su darbuotojų mobilumu. Tai – birželio 13 d. įsteigta Europos darbo institucija (EDI, angl. European Labor Authority), pradedanti aktyviai veikti jau šį rudenį.

Naujoji institucija kuriasi Slovakijos sostinėje Bratislavoje, o jos pagrindinis tikslas – padėti ES valstybėms koordinuoti procesus, susijusius su darbo jėgos judumu ir socialinės apsaugos sistemų veikimu tuomet, kai vykdomas tarpvalstybinis darbas. Institucija ypatingą dėmesį skirs skatinti ir stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą įgyvendinant ES teisę – dalinsis geriausia praktika bei padės ją skleisti tarp valstybių narių, teiks pagalbą randant sprendimus kilus tarpvalstybiniams ginčams bei rems valstybių narių bendradarbiavimą sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą. Tai bus kompetentinga institucija, anaiptol ne formalus biurokratinis darinys – apie tai liudija faktas, kad EDI dirbs 140 aukštos kompetencijos darbuotojų.

Turint galvoje, kad ES šiuo metu yra apie 17 mln. mobilių darbuotojų, kurie gyvena vienoje šalyje, o dirba – kitose, institucija veiklos turės apsčiai. Be to, 2 mln. darbuotojų ES kasdien kerta sieną ir dirba kitose valstybėse. Su kokiais klausimais šiuo atveju susiduria darbdaviai ir darbuotojai? Tai – darbo teisės (atostogų skaičiavimas, viršvalandžių apmokėjimas) ir nuo darbo užmokesčio mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokestis, socialinis draudimas) niuansai. Painiavos – ar  piktnaudžiavimo atvejų – čia vis dar esama labai daug, viena priežasčių – komunikacijos tarp skirtingų valstybių stygius, kurį ir mėgins kompensuoti naujoji institucija.

Pagrindinė žinia, kurią Lietuvos verslui siunčia EDI atsiradimas – nuo šiol bus privalu atsižvelgti į visus reikalavimus, susijusius su mobiliąja darbo jėga, ir užtikrinti, kad jų laikomasi.

Svarbu pabrėžti, kad atsakomybė dėl ES teisės aktų reikalavimų laikymosi tenka darbdaviui. Jis privalo užtikrinti, kad teisingai taikoma darbo teisė, socialinio draudimo reikalavimai. Pavyzdžiui, siunčiant darbuotojus į kitą šalį, būtina apie tai pranešti tos šalies darbo inspekcijai, o darbuotojus privalu aprūpinti A1 pažymėjimais — dokumentais, nustatančiais, kurios valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai yra taikomi darbuotojui. Pavyzdžiui, užsienio išmokų tarnybos Lietuvoje išduotas A1 pažymėjimas patvirtina, kad darbuotojas yra draustas socialiniu draudimu Lietuvoje, taigi kitoje valstybėje, į kurią jis komandiruojamas, už jį darbdaviui nereikės mokėti šio draudimo įmokų.

Jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma, pasekmės gali būti rimtos. Vieną iš iliustratyvių atvejų nagrinėjo ES Teisingumo Teismas – Bulgarijos įmonės komandiruotiems darbuotojams buvo išduoti A1 pažymėjimai Bulgarijoje, tačiau įmonė Bulgarijoje faktiškai nevykdė jokios ekonominės veiklos. Teismas sprendime pasisakė, kad tokiu atveju, kai kompetentinga institucija išduoda A1 pažymėjimą nesilaikydama nustatytų taisyklių, šie pažymėjimai gali būti pripažinti negaliojančiais ir sprendžiama, ar asmenys, komandiruojantys darbuotojus, gali būti traukiami atsakomybėn.

Lietuvos verslo sektoriai, kuriems aktualiausi ES reikalavimai, susiję su mobiliąja darbo jėga ir socialinio draudimo sistema – transportas, aviacija, statybos. ES pažymi, kad viena iš prioritetinių sričių, kuriose veiks EDI, yra tarptautinis transportas, kadangi šioje srityje neatitikimų nustatytiems darbo teisės ir socialinės apsaugos teisės aktams pastebima daugiau nei kituose sektoriuose.

Daugeliu atveju, pažeidimai nustatomi, kuomet komandiruojant darbuotojus dirbti į kitas ES valstybes ilgesniam laikotarpiui neatsižvelgiama į „priimančios“ valstybės minimalius darbo teisės reikalavimus (dėl darbo ir poilsio laiko, atostogų trukmės, darbo užmokesčio, įskaitant viršvalandžių apmokėjimo, ir kt.).  Šiuo metu Briuselyje yra svarstomi teisės aktų pakeitimai, susiję su darbuotojų judėjimu tarptautinio kelių transporto srityje (t. y. pakeitimai, susiję su vadinamuoju „Mobilumo paketu“). Pagal svarstomus pakeitimus, ES lygiu žadama suvienodinti taisykles, nustatant, kurios valstybės narės darbo teisės aktai yra taikomi vairuotojams, vykdantiems tarptautinius pervežimus kelių transportu. Viena iš EDI užduočių ir bus užtikrinti sėkmingą „Mobilumo paketo“ įgyvendinimą ir taisyklių laikymąsi dėl darbuotojų komandiravimo bei darbo teisės nustatymo.

Institucija, stebėdama ir koordinuodama teisės aktų laikymąsi valstybėse narėse, turės kompetenciją kreiptis į kiekvieną iš valstybių narių dėl darbdavių patikrinimo. Patikrinimais bus stebima, ar darbdavio teisės aktų taikymas darbuotojų judumo srityje atitinka darbo teisės ir socialinės apsaugos standartus.

Numatyta, kad EDI darbą pradės šiemet spalį, o visu pajėgumu pradės veikti per kelerius artimiausius metus. EDI, pagal institucijos reglamentą, bus ne tik prižiūrėtoja, bet ir pagalbininkė – teiks reikiamas gaires darbdaviams ir darbuotojams. Taigi, įmonėms, abejojančioms dėl atitikimo aukščiau minėtiems ES reikalavimams, dabar pats laikas pasirūpinti šia verslo sritimi.

Mindaugas Petreikis, „Lewben Group“ Įmonių valdymo ir administravimo paslaugų direktorius

en ru Website by Enter!