2020-01-27
„Lewben“ verslo akademija: kokiais atvejais verta pirkti apskaitos paslaugas?

Agnė Jasinskaitė, „Lewben Group“ finansų ir apskaitos paslaugų partnerė, UAB „Nordgain“ direktorė

 

Pastaraisiais metais nemažai įmonių susiduria su iššūkiu, kaip rasti tinkamą finansininką, kurių pertekliaus rinkoje tikrai nėra. Viena išeičių – sudaryti sutartis su tokias paslaugas teikiančiomis specializuotomis įmonėmis.

Verslininkai turi pasirinkimą: samdyti finansų padalinio darbuotojus arba pirkti tokias paslaugas. Kokie skirtumai yra abiem atvejais? Apie tai – pokalbis su finansų ir apskaitos bendrovės „Nordgain“ direktore, „Lewben“ partnere Agne Jasinskaite.

– Kokio dydžio įmonėms dažniausiai reikalinga apskaitos paslauga iš šalies?

– Tai labiau priklauso ne nuo įmonės dydžio, o nuo jos įpročių bei tikslų. Paslaugą iš šalies (angl. „outsource“) renkasi tiek mažos, tiek vidutinės, tiek stambios kompanijos. Tokia tendencija pastebima jau gana seniai, o dabar ji tik stiprėja. Mažos organizacijos ne visada gali sau leisti samdyti darbuotoją visu etatu, o rasti žmogų, norintį dirbti ne visą darbo laiką, gerokai sunkiau. Didelės kompanijos taip susiplanuoja procesus, kad gali gana nesudėtingai vieną ar kitą apskaitos procesą atiduoti specialistams iš šalies – pavyzdžiui, pirkimo sąskaitų ar banko operacijų suvedimą, skolų valdymą, pardavimo sąskaitų išrašymą, valdymo ataskaitų rengimą, planavimo ir biudžetavimo procesą, darbo užmokesčio skaičiavimą ir panašius procesus.

„Svarbu tai, kad susitarimas sudaromas su įmone, tad iš esmės rizika perkeliama pagal civilinę sutartį.“ A.Jasinskaitė

Galima pažymėti dar du dalykus. Pastaruoju metu pastebima, kad vis daugiau įmonių reikia tik vyriausiojo buhalterio paslaugų. Tačiau rasti šiai pozicijai aukštos kvalifikacijos specialistą tampa vis sudėtingiau, todėl ši atsakomybė vis dažniau deleguojama apskaitos įmonėms. Taip pat labai dažnai užsienio kapitalo bendrovės paslaugomis iš šalies naudojasi siekdamos finansinius duomenis perkelti nepriklausomiems specialistams. Ypač tai susiję su jautresnių duomenų, pavyzdžiui, darbo užmokesčio, paslaugomis.

– Kokio lygio finansų specialistų paslaugos perkamos dažniausiai: ar paprastų apskaitininkų, ar finansininkų, finansų vadovų?

– Negalėčiau išskirti vieno ar kito lygio, dažnai prireikia tiek specialistų einamiesiems darbams atlikti, t.y. mažesnės kvalifikacijos darbams, tiek tokių, kurie parengia finansines ataskaitas, biudžetus ir prognozes įmonės vadovybei. Gana dažnai prireikia paslaugų iš šalies esant didesniam krūviui, kai vidiniams buhalteriams paprasčiausiai pritrūksta pajėgų.

– Kokiais atvejais dažniausiai prireikia pirkti apskaitos paslaugą? Ar yra tokių kompanijų, kurios visiems apskaitos darbams nuolat samdo kitą įmonę?

– Yra ne vienas atvejis, kai klientai visus savo apskaitos ir darbo užmokesčio procesus patiki specializuotai įmonei. Tokiu atveju jie džiaugiasi platesne kompetencija, nepertraukiamu darbu, papildomomis konsultavimo galimybėmis bei sutaupytomis informacinių technologijų ir darbo vietų sąnaudomis.

Labai dažnai į mus kreipiamasi tada, kai nepavyksta laiku rasti finansininko, o tai pastaraisiais metais Lietuvoje iš tiesų gana nemažas iššūkis, ypač kai čia įsikūrė ir toliau plečiami dideli finansiniai centrai.

Taip pat dažnai kreipiasi užsienio kapitalo kompanijos, pradedančios veiklą Lietuvoje, nes joms samdyti apskaitos įmonę tokiems procesams yra savaime suprantama, o veiklos pradžioje – ir paprasčiau.

Apskaitos įmonių paslaugas dažnai perka specifine veikla užsiimančios bendrovės, dažnai reguliuojamos kitų institucijų – tarkime, Lietuvos banko. Joms tiesiog sunkiau rasti atitinkamos specializacijos buhalterį.

Taip pat išorės paslaugas renkasi tie, kuriems vienu metu tenka valdyti didelį duomenų srautą, pavyzdžiui, kiekvieno mėnesio pirmomis dienomis.

Apskaitos įmonė tuo metu gali pasiūlyti net du, tris ir daugiau specialistų, o mėnesio viduryje palikti tik vieną. Natūralu, kad su darbuotojais, turinčiais darbo sutartį, taip elgtis įmonės paprasčiausiai negali.

– Kas yra brangiau – išlaikyti finansininką visu etatu ar pirkti šią paslaugą?

– Dažniausiai manoma, kad išorės apskaitos įmonės paslauga yra brangesnė. Bet, mano nuomone, toks įsitikinimas šiek tiek klaidingas. Verslininkai turi pasirinkimą: samdyti finansų padalinio darbuotojus arba pirkti tokias paslaugas. Dažnas taip nusprendžia neįvertinęs kitų, ne su darbo užmokesčiu susijusių sąnaudų – tokių kaip darbo vietos kaina, išlaidos keičiant darbuotoją per atostogas (juk ir tuo metu kažkas turi atlikti darbus), mokymai. Apskritai kainodaros principai gana paprasti – skaičiuojamos tos pačios darbo užmokesčio ir su darbo vieta susijusios išlaidos. Tačiau pagrindinis skirtumas – kad samdant apskaitos įmonę skaičiuojamas efektyvus darbo laikas, sugaištas tik konkrečiam darbui atlikti.

Dažnai pastebime, kad jei įmonę palieka dirbęs buhalteris, pasikviesta apskaitos bendrovė sugaišta mažiau laiko, nei specialistui dirbant visu etatu. Tai reiškia, kad tokia įmonė sugeba efektyviau panaudoti žinias ir paskirstyti darbus tarp atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Pavyzdžiui, pirminius dokumentus apdoroja asistentas, o ataskaitas rengia vyriausiasis buhalteris. Taigi šiuo atveju kiekviena įmonė renkasi individualų sprendimą.

– Kuo, palyginti su pačios įmonės suburtu finansų skyriumi, gali būti pranašesnė specializuota komanda, kurios paslaugos perkamos?

– Pirmiausia – vienas žmogus negali atstoti didelės komandos, nes išorės apskaitos įmonės specialistas turi daug kolegų, su kuriais dalijasi žiniomis ir nuolat tobulinasi. Be to, darbas nesutrinka net ir kuriam nors finansininkui susirgus, išėjus atostogų ar panašiai.

Specializuota bendrovė gali prisiimti didesnį krūvį įtemptu metu – kolegos padeda vieni kitiems, todėl vienam žmogui nereikia dirbti viršvalandžių. Tokiu atveju smarkiai išauga galimybės atlikti visas užduotis laiku, be to, padaroma mažiau klaidų.

Klientas su paslaugos teikėju nuolat gali konsultuotis įvairiais klausimais. Taip pat jei kuris nors asmuo jam pasirodo netinkamas, pakeisti jį gerokai lengviau, nei ieškoti naujo samdomo finansininko. Svarbu ir tai, kad susitarimas sudaromas su įmone, tad iš esmės rizika perkeliama pagal civilinę sutartį.

– Kokią atsakomybę prisiima apskaitos paslaugas teikianti įmonė ir ar klaidų atveju kompensuojama žala?

– Tokio tipo bendrovės turi prievolę draustis veiklos draudimu – ypač dažnai to reikalauja užsienio klientai. Bet kuriuo atveju atsakomybės ribos (kas ir už ką atsakingas) nustatomos apskaitos paslaugas teikiančios įmonės ir kliento susitarimuose. Tad įmonė prisiima riziką už klaidas, padarytas dėl savo kaltės, ir atitinkamai apsidraudžia. Štai tokie yra skirtumai samdant finansininkus savarankiškai arba perkant šias paslaugas. Neabejoju, kad juos žinant verslui bus lengviau pasirinkti, kokiu keliu

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/01/27/news/-lewben-verslo-akademija-kokiais-atvejais-verta-pirkti-apskaitos-paslaugas–13407110/

en ru Website by Enter!