2019-08-26
Pirmosios „fintech“ pražangos: minutės pertraukėlės patarimai

Violeta Čirkova, „Nordgain“ Fondų apskaitos komandos vadovė

Lietuvos „fintech“ sektorius pulsuoja gyvybingumu. Šalyje jau įsteigta daugiau nei 100 šio sektoriaus įmonių, dalis iš jų, įveikusios licencijavimo procesą, įsiveržė į aktyvios veiklos aikštelę. Jau pirmajame azartiškų rungtynių kėlinyje pasigirdo pirmieji Lietuvos banko (LB) perspėjimai apie pražangas. Nieko nuostabaus – licencijuoto „fintech“ verslo realybė yra sudėtingesnė, nei gali pasirodyti, kai dar tik sudarinėjamas verslo planas.

Pirmosios LB skirtos sankcijos suteikia progą paanalizuoti „fintech“ įmonių nusižengimus reikalavimams ir susmaigyti „raudonas vėliavėles“ – kur paslysti lengviausia ir kaip to išvengti.

Štai kelios įstaigos buvo nubaustos už netinkamą klientų lėšų laikymą. Sektoriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato du klientų lėšų apsaugos būdus: pirmasis – paslaugų vartotojų lėšų atskyrimas nuo kitų fizinių ir juridinių asmenų bei nuosavų lėšų; antrasis – vartotojų lėšų apdraudimas draudimo bendrovėje arba laidavimo gavimas iš kredito įstaigos.

Pirmuoju atveju siekiama, kad įmonė nepanaudotų vartotojų lėšų savo reikmėms apmokant sąskaitas, išmokant atlyginimus darbuotojams ir pan. Įmonės nemokumo ar bankroto atveju išieškojimas negali būti nukreiptas į klientų lėšų sąskaitas. Paprastai tariant, klientas gali būti ramus, naudodamasis „fintech“ paslauga, jo pinigai yra tik jo.

Tačiau, pradėjusios vykdyti veiklą, „fintech“ įmonės susiduria su nelauktais sunkumais. Kredito įstaigos – bankai ir kredito unijos – nenoriai atidaro reikiamas sąskaitas. Viena iš priežasčių – tam būtinos papildomos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos procedūros. O naujai įsteigta „fintech“ įstaiga ne tik neturi veiklos istorijos, bet ir nėra aišku, ar ji generuos reikiamą pajamų srautą, kad naujos įdiegtos procedūros atsipirktų. Kredito įstaigų suinteresuotumas atidaryti tokias sąskaitas dar labiau mažėja, kadangi jos ir „fintech“ konkuruoja dėl tų pačių klientų. Kartais bankai korespondentai, su kuriais dirba Lietuvos kredito įstaigos, nesutinka aptarnauti tokio pobūdžio sąskaitų.

Yra ir antrasis būdas – drausti klientų lėšas arba gauti garantijas. Tačiau Lietuvoje draudimo bendrovės beveik neteikia tokios paslaugos, todėl reikia ieškoti draudėjų užsienyje, paslauga brangsta. Kaip ir einant pirmuoju keliu, taip ir šiuo atveju įstaigai koją gali pakišti veiklos istorijos nebuvimas. Tuomet paskaičiuojamos didesnes pirmosios įmokos, o naujai įstaigai, dar negaunančiai pakankamai pajamų, tai gali tapti didele našta. Keliems nepalankiems veiksniams sukritus į vieną vietą, naujai veiklą pradėjusi „fintech“ įstaiga gali atsidurti akligatvyje.

Jau licencijavimo laikotarpiu būtina priimti ne „intuicija“, o svariais argumentais grįstą sprendimą dėl klientų lėšų apsaugos būdo. Sprendimas priklauso nuo įmonės procesų, sistemų, vidinių procedūrų, mokumo bei pelningumo. Patartina ne tik teoriškai apsvarstyti abu scenarijus, bet ir išmėginti juos praktiškai: pamėginti išsiaiškinti galimybes atidaryti reikalaujamą sąskaitą banke ar kredito unijoje; paieškoti reikiamą paslaugą teikiančios draudimo bendrovės ir gauti preliminarų pasiūlymą. Pažymėtina ir tai, kad, nutarusi pakeisti klientų lėšų apsaugos būdą, įstaiga likus ne mažiau nei mėnesiui iki šio pakeitimo privalo apie tai informuoti LB – ši prievolė rodo, kad klientų lėšų apsaugos būdas negali būti kaitaliojamas dažnai ir be pagrindo.

Vienas rimčiausių reikalavimų naujai kuriamoms „fintech“ įstaigoms – ne tik užtikrinti įstatymo reikalaujamą kapitalą, bet ir sukaupti rezervą, kuris leistų įmonei gyvuoti neteikiant paslaugų. To reikalaujama siekiant apsaugoti rinką ir pačią įstaigą. Statistiškai „fintech“ veiklą pradeda po metų nuo licencijos gavimo, o pirmuosius metus generuojamas nuostolis. Taigi sukauptas rezervas leidžia įmonei kloti pagrindus tolesnei veiklai, negalvojant apie kasdienį išgyvenimą.

Jau vertindamas naujai steigiamos įstaigos verslo planą bei finansines prognozes, LB detaliai analizuoja ne tik finansinę plano dalį, bet ir, pavyzdžiui, personalo aspektus – kiek žmonių bus įdarbinta, kokios pareigybės planuojamos. Tokio vertinimo tikslas – išsiaiškinti, ar įstaiga pakankamai skirs dėmesio rizikos kontrolei.

Kitos kontrolės priemonės įgyvendinamos įmonei pradėjus veiklą. LB pagrūmojo ir įstaigoms, teikusioms neteisingą informaciją apie klientų lėšų likučius kredito įstaigose. Pagal LB nutarimą, „fintech“ įstaiga privalo reguliariai teikti ataskaitas su itin plataus spektro informacija. Tai anaiptol nėra vien tik balanso ir pelno rodikliai. Nuo 2019 m. I ketvirčio „fintech“ įmonės įpareigotos teikti daugiau ataskaitų ir daugiau informacijos, iš kurios LB siekia susidaryti įspūdį apie tikrąją „fintech“ įstaigos padėtį.

Pastaruoju metu pasigirsta svarstymų, kad LB gali pradėti reikalauti „fintech“ įmonės direktorių atestavimo. Taip būtu įsitikinama, kad įstaigos vadovas supranta ne tik „fintech“ verslo logiką, bet ir priežiūros niuansus bei prievoles, įgyjamas drauge su mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos licencija.

Apibendrinant, „fintech“ žaidimo aikštelėje nepakanka pasikliauti vien įprasta verslo logika ar nelicencijuotų įmonių patirtimi. Štai keli patarimai, padėsiantys išvengti griežtų reguliuotojo žvilgsnių ir sankcijų:

• Suburti kvalifikuotą, licencijuoto verslo taisykles suvokiančių, žmonių komandą. Perkant išorines paslaugas įsitikinti, kad specialistai – konsultantai, teisininkai – turi reikiamą patirtį, kvalifikaciją, išmano teisinę bazę.

• Kiekvieną „fintech“ procesą tikrinti per įstatymų, reikalavimų, prievolių prizmę. Pristigus informacijos – konsultuotis su daugiau patirties turinčiais specialistais, aktyviau dalyvauti vidaus ir išorės audito procesuose, detaliau susipažinti su teisės aktų reikalavimais.

• Spręsti problemas nedelsiant, vos tik su jomis susidūrus. Atvirai komunikuoti su Lietuvos banku, informuoti ir siekti drauge spręsti sunkumus.

• Vienytis į asocijuotas struktūras, kadangi bendradarbiaujant problemos sprendžiamos pigiau, greičiau ir efektyviau. Bendras balsas – lengviau išgirstamas.

Komentaro autorė – Violeta Čirkova , „Nordgain“ Fondų apskaitos komandos vadovė

en ru Website by Enter!