2017-06-02
T. Zaržeckytė. Pinigų plovimo prevencija: ar tikrai suprantame jos kainą

Šiuolaikiniame technologijų proveržio pasaulyje nelegalių pinigų judėjimo būdai tobulėja kasdien, o „išplaunamų“ sumų prognozės gerina rekordus.

Jungtinių Tautų duomenimis, kasmet „išplaunama“ iki 5 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Vakarų pasaulis šiurpinamas vis baisesniais teroro išpuoliais, įvykdomais vis mažesniais kaštais.

Pavyzdžiui, atakai Nicoje surengti teroristams pakako vos 2600 eurų – sumos, kuri praktiškai nepagaunama net pačių išmaniausių bankų prevencinių sistemų.

Ir visa tai – nepaisant jau tris dešimtmečius griežtėjančio reguliavimo ir didžiuliais kaštais įgyvendinamų prevencinių priemonių bei diegiamų technologijų. Įstatymų laikymasis (angl. compliance) kasmet pareikalauja milžiniškų viešojo bei privataus sektorių resursų.

Finansų įstaigos atitikties užtikrinimui jau dabar išleidžia iki 5 proc. bendrųjų pajamų ir šios išlaidos, prognozuojama, tik didės.
Deja, gerais norais grįstą tikslą – užkardyti nusikaltimus ir užtikrinti piliečių saugumą – lydi šalutinės pasekmės: ne visada adekvati administracinė našta verslui, didėjančios paslaugų kainos galutiniams vartotojams, dėl reguliacinės naštos mažėjantis šalies patrauklumas užsienio investuotojams. Taigi prevencija turi savo kainą.

Milijoninės baudos įmonių vadovams bei akcininkams

Jau šių metų birželio pabaigoje, įgyvendinant Europos Sąjungos 4-ąją direktyvą, skirtą pinigų plovimo prevencijai, Lietuvoje įsigalios griežtesnis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kuris detaliau reglamentuoja ūkio subjektų pareigas pinigų plovimo srityje ir numato itin griežtas sankcijas už įstatymo nesilaikymą.

Remiantis naujausia šio įstatymo projekto redakcija, finansų įstaigoms gresia baudos iki 10 proc. bendrųjų konsoliduotų finansinės grupės pajamų arba iki 5,1 mln. eurų (priklausomai nuo to, kuris skaičius didesnis).

Nefinansinio sektoriaus įmonėms gali tekti pakloti iki 5 procentų pajamų arba sumokėti numatyto dydžio baudą (naudą, gautą iš pažeidimo, padauginus iš dviejų), arba – 1,1 mln. eurų, priklausomai, kuri vertė didesnė.

Beje, baudos bus skiriamos ir įmonių vadovams bei akcininkams – iki 5,1 mln. eurų finansų įstaigų vadovybei ir savininkams, o nefinansinių subjektų dalyviui ar vadovui – iki 1,1 mln. eurų ar net daugiau (jei gauta nauda padauginta iš dviejų viršys 1,1 mln. eurų).

Maža to, patikrinimus atlikti ir nuobaudas skirti, remiantis įstatymu, gali visa eilė labai skirtingos kompetencijos ir pasirengimo institucijų: Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT), Lietuvos bankas, Kultūros paveldo departamentas, Antstolių rūmai, Auditorių rūmai, Prabavimo rūmai.

Lietuva – tarp lyderių

Greta 4-osios direktyvos įgyvendinimo, Lietuva turės pasirengti ir 2018 m. pradžioje vyksiančiam MONEYVAL (Europos Tarybos komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu) Lietuvos valstybės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos režimo vertinimui.

Po paskutinį kartą vykdyto vertinimo (2012 m.), Lietuva galėjo didžiuotis patekusi tarp valstybių lyderių, savo įstatymuose tinkamai įgyvendinusių pinigų plovimo prevencijos priemones.

Šio tarptautinio vertinimo rezultatai leido Lietuvai puikuotis garbinga antra vieta Bazelio pinigų plovimo prevencijos indekso skalėje, gerokai lenkiant savo kaimynes bei kitas 148 valstybes. Tačiau išsilaikyti šiose aukščiausiose pozicijose Lietuvai gali būti nepalyginamai sudėtingiau nei į jas patekti.

Šių metų balandžio pabaigoje Lietuvoje viešėję MONEYVAL ekspertai pristatė iš esmės pasikeitusią savo vertinimo metodologiją.

Pagrindiniai vertinimo kriterijai dabar bus ne pasaulinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos rekomendacijų techninis perkėlimas į galiojančius šalies įstatymus, bet realios valstybėje veikiančios prevencinės sistemos efektyvumas, kurį turės įrodyti pati vertinamoji valstybė, pateikdama statistinę informaciją ir kitus įrodymus. Nefinansiniam sektoriui teks gerokai pasitempti

Įgyvendindama tarptautines rekomendacijas, 2015 m. Lietuva atlikto Nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą. Pažvelgus į šio vertinimo išvadas, akivaizdu, jog reikės gerokai padirbėti, kad Lietuva išlaikytų naująjį – efektyvumo – testą.

Nacionaliniame vertinime konstatuota, jog finansų įstaigos ir kiti subjektai ne visais atvejais tinkamai įgyvendina pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimus.

Ypač ryškūs trūkumai nefinansiniame sektoriuje – dauguma ūkio subjektų, prieš pradėdami arba tęsdami verslo santykius su klientais, netikrina tikslinių finansinių ir kitų tarptautinių sankcijų sąrašo, netaiko rizika grįsto klientų vertinimo, netikrina politikoje dalyvaujančių asmenų sąrašų, visam sektoriui trūksta žinių.

Nefinansiniu sektoriumi laikomi asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais; taip pat – gausybė profesines paslaugas teikiančių subjektų: antstoliai, notarai, advokatai, mokesčių konsultantai, buhalterinės apskaitos, steigimo, administravimo ir patikros paslaugas teikiantys subjektai.

Įstatymas reguliuojamus subjektus įpareigoja nustatyti ir patikrinti visų savo klientų ir jų naudos gavėjų tapatybę, saugoti patikrinimo įrodymus, vykdyti sankcijų laikymosi kontrolę ir nustatyti, ar klientas nėra politikoje dalyvaujantis asmuo, nuolat stebėti klientų transakcijas ir pranešti FNTT apie įtarimus.

Įvardyti ir priežiūros trūkumai

Nacionalinis vertinimas įvardijo nemažai silpnų vietų ir pinigų plovimo priežiūros sektoriuje: patiems prižiūrėtojams trūksta žinių, atitinkamą kompetenciją turinčių žmogiškųjų išteklių, techninių resursų, finansų.

Tai itin svarbu, nes MONEYVAL vertins ir priežiūros efektyvumą: vykdytą šviečiamąją veiklą, atliktų patikrinimų skaičių, skirtų nuobaudų skaičių ir jų poveikį (atgrasomąjį pobūdį), išaiškintų nusikaltimų, konfiskuoto nelegalaus turto skaičių ir kitą statistinę kiekybinę ir kokybinę informaciją.

Akivaizdu, kad Lietuvos priežiūros institucijos turės daug darbo, siekdamos pagerinti statistikos skaičius. Juk nepalanki išvada neabejotinai neigiamai paveiktų Lietuvos įvaizdį tarptautinėje visuomenėje, kristų šalies patrauklumas pritraukiant investicijas. Nepalankus MONEYVAL įvertinimas skaudžiausiai galėtų paveikti mūsų šalies bankinę sistemą – gali būti itin sudėtinga išlaikyti korespondentinius ir kitus bendradarbiavimo ryšius su užsieniu.

Būtent taip nutiko mūsų kaimynėms Latvijai, o visai neseniai – Estijai, nesugebėjusioms užtikrinti efektyvios pinigų plovimo prevencijos. Pagrindinis (o kai kuriems bankams ir vienintelis) šių valstybių bankus aptarnaujantis JAV dolerių kliringo korespondentas „Deutsche Bank“ nutraukė bendradarbiavimą su visais šalies bankais.

Šimtamilijoninės baudos, skirtos eilei bankų už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus, per pastaruosius keletą metų privertė viso pasaulio finansų sektorių pervertinti savo rizikos apetitą ir lėmė vadinamąją „de-risking“ bangą, t. y. visišką santykių su rizikingesniais partneriais (kartais – ištisais regionais) nutraukimą. Nereikia nė sakyti, kad stringant ar stojant klientų atsiskaitymams užsienio valiuta, pasekmės šalies verslui, finansų sistemai ir visai ekonomikai gali būti itin dramatiškos.

Išeitis – nelaukti, kol bus per vėlu

Lietuvos privataus bei viešojo sektorių tikslas šiame procese yra vieningas – adekvačiomis priemonėmis ir resursais užtikrinti tinkamą pinigų plovimo prevenciją bei gebėti pagrįsti jos efektyvumą tarptautinių vizitų metu. Norisi tikėti, kad priežiūros institucijos bus proaktyvios – privačiam sektoriui organizuos specialius mokymus bei pateiks aiškias rekomendacijas, kaip tinkamai įgyvendinti sudėtingus įstatymo reikalavimus. Be to, būtina inicijuoti įsisenėjusių problemų sprendimą (sukurti viešą politikoje dalyvaujančių asmenų registrą ir pan.).

Reikalavimas vadovautis rizika grįstu vertinimu taikomas ne tik verslo subjektams, bet ir priežiūrai, todėl norisi tikėtis, kad institucijos vadovausis proporcingumo principu, tikrindamos skirtingo dydžio ir skirtingą riziką nešančius verslo subjektus bei taikydamos jiems poveikio priemones.

Visgi, pažvelgus į FNTT planus 2016–2018 metams, matyti, kad patikrinimų suplanuota tris kartus daugiau negu mokymų. O žinant verslui gresiančių baudų dydį, tikėjimo institucijų geranoriškumu kaina gali būti tiesiog per didelė. Tad įstatymus norinčiam atitikti verslui būtina nieko nelaukiant pačiam ieškoti papildomų resursų, patikimų išorinių konsultantų ir tobulinti savo vidinius procesus. O pats didžiausias iššūkis, su kuriuo susidurs įmonės – įgyvendinant visus įstatyme numatytus reikalavimus, išlikti efektyviomis, pagrindinį dėmesį bei resursus skiriant tiesioginiam verslo vystymui.

en ru Website by Enter!