2019-10-04
Teisės aktų naujienos

FINANSAI IR BANKININKYSTĖ


2019 m. rugsėjo 14 d. įsigaliojo nauji techniniai reguliavimo standartai, apibrėžiantys praktinį antrosios Mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2) įgyvendinimą, taip pat nustatantys naujus saugumo standartus, kaip turi būti vykdomi mokėjimai.

2018 m. priėmus PSD2, jos nuostatos su tam tikromis išlygomis netrukus buvo perkeltos ir į Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą. Šia direktyva sukuriamos sąlygos atvirosios bankininkystės įgyvendinimui, kurios dėka siekiama stiprinti konkurenciją mokėjimų sektoriuje bei skatinama pažangių ir naujoviškų paslaugų plėtra.

Pagal PSD2 visi Europos Sąjungoje veikiantys bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų įstaigos, tvarkančios sąskaitas ir teikiančios elektronines mokėjimo paslaugas, turi atverti savo duomenis, tam, kad licencijuoti finansinių paslaugų teikėjai, gavę kliento sutikimą, galėtų surinkti klientų duomenis iš jų mokėjimo sąskaitų. Tokiu būdu sukuriamos sąlygos dviejų naujų paslaugų teikimui: mokėjimo inicijavimo bei sąskaitos informacijos. Nuo šiol klientai galės ne tik matyti kituose šalies finansų įstaigose turimų sąskaitų likučius, bet ir tų sąskaitų išrašus bei inicijuoti mokėjimus iš tų sąskaitų.

Nauji PSD2 saugumo reikalavimai nulėmė dar vieną ryškiausių pokyčių – atsisakoma kodų kortelių. Bankai turėjo peržiūrėti savo naudojamas priemones ir jas pakeisti modernesnėmis ir saugesnėmis tokiomis kaip, pavyzdžiui, SMART-ID programėlė, mobilusis parašas, kodų generatorius.

Lietuvos banko rugsėjo mėnesį taikytos poveikio priemonės:

1.Lietuvos bankas bilietų platintojui skyrė baudą, kurios dydis yra 41 200 eurų, už neteisėtą mokesčio taikymą pirkėjams, įsigyjantiems bilietus internetu.

Bilietų platintojas pirkėjams, įsigyjantiems bilietus internetu, taikė papildomą pinigų pervedimo mokestį (neteisėto mokesčio suma buvo 0,24 Eur), nors Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje yra numatytas draudimas reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą. Už šio reikalavimo nesilaikymą gali būti taikomos sankcijos. Bilietų platintojas yra įpareigotas nedelsiant nutraukti Mokėjimų įstatymą pažeidžiančius veiksmus ir atlyginti nuostolius visiems vartotojams, kai jie dėl to kreipsis.

Daugiau informacijos rasite čia.

2. Lietuvos bankas skyrė poveikio priemonė sutelktinio finansavimo platformos operatoriui

Lietuvos bankas nustatė, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius, vykdė valdymo įmonės veiklą, neturėdamas tam reikiamos licencijos. Sutelktinio finansavimo operatorius naudodamas automatinį skolinimo įrankį formavo klientų finansuojamų projektų portfelius ir priimdavo už klientus projektų finansavimo sprendimus. Sutelktinio finansavimo operatorius taip pat neturėjo ir nenaudojo veiklai patikimų priemonių ir procedūrų. Vertindamas pažeidimus ir tai, kad sutelktinio finansavimo operatorius operatyviai – iki sprendimo priėmimo dienos – ištaisė visus nustatytus trūkumus, Lietuvos bankas skyrė sutelktinio finansavimo operatoriui poveikio priemonę – viešą paskelbimą apie padarytus pažeidimus.

Daugiau informacijos rasite čia.

Lietuvos bankas atkreipia emitentų dėmesį į pareigą tinkamai pranešti apie sudarytus akcijų, skolos ar išvestinių priemonių sandorius. Už vėlavimą, duomenų nepateikimą gresia poveikio priemonės.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) nustato emitento vadovaujančias pareigas einantiems bei su jais glaudžiai susijusiems asmenims pareigą pranešti apie kiekvieną sandorį, susijusį su emitento akcijomis arba skolos, išvestinėmis ar kitomis su juo siejamomis finansinėmis priemonėmis, kai bendroji sandorių vertė per kalendorinius metus pasiekia 5 000 Eur. Šie pranešimai turi būti teikiami emitentui ir priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sandorio sudarymo dienos.  Pranešimai apie sudarytus sandorius turi pateikiami Lietuvos bankui el. paštu mad@lb.lt.

Už Piktnaudžiavimo rinka reglamente nustatytų reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos poveikio priemonės, įskaitant ir pinigines baudas: iki 0,5 mln. Eur fiziniams asmenims ir iki 1 mln. Eur juridiniams asmenims, o emitentams – iki 2,5 mln. Eur arba 2 proc. bendros juridinio asmens metinės apyvartos.

Daugiau informacijos rasite čia.

TEISĖ IR MOKESČIAI


Nauja PMĮ nuostata dėl turto ar veiklos iškėlimo iš Lietuvos apmokestinimo.

Parengtas pelno mokesčio įstatymo projektas, kuriuo papildoma nuostata dėl turto ar veiklos iškėlimo iš Lietuvos apmokestinimo

Pagal parengtą įstatymo projektą Lietuvoje veikiantis vienetas, nusprendęs iškelti turtą ar veiklą iš Lietuvos, perkeliamo turto momentu pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas. Jas sudaro perkelto turto tikrosios rinkos kainos perkėlimo momentu ir turto įsigijimo kainos skirtumas. Šios turto vertės padidėjimo pajamos apmokestinamos 15% pelno mokesčio tarifu ir turi būti sumokamos lygiomis dalimis per 5 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Ši taisyklė, planuojama, įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.

Taip pat įstatyme pateikta mokestinės tvarkos neatitikimo ir mokestinės tvarkos neatitikimo dėl finansinės priemonės perleidimo sąvokos bei jiems skirtos taisyklės.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 14, 30, 31, 55, 561 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 402 ir 562 straipsniais įstatymas

Teisės akto pakeitimo projektas čia.

VMI suteikia galimybę tikrinti konkrečių mokesčių mokėtojų patikimumą:

2019 m. sausio 1 d. Mokesčių administravimo įstatymas buvo papildytas 401 str., kuriuo įtvirtinami patikimų mokesčių mokėtojų kriterijai. VMI taip pat parengė sistemą, kurioje galima patikrinti informaciją, ar tam tikri mokesčių mokėtojai atitinka numatytus minimalius patikimų mokesčių mokėtojų kriterijus.

Minimalius mokesčių mokėtojo kriterijus galima patikrinti VMI puslapyje.

Valstybinė darbo inspekcija įspėja apie baudas už atlyginimo darbo skelbimuose nenurodymą

Nuo šių metų liepos 27 d. įsigaliojo Darbo kodekso nuostata, kuri numato darbdavio pareigą darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Atsakomybė už minėtų Darbo kodekso nuostatų pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį.

Nuo spalio 1 dienos tiems darbdaviams, kurie toliau nepaisys naujos Darbo kodekso nuostatos, bus taikomos administracinio poveikio priemonės

Darbdavys gali pasirinkti, ar skelbti tik siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį, ar nurodyti tik dydžio intervalą, ar į darbo skelbimą įtraukti ir dydį, ir intervalą.

Darbo kodeksas numato, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį. Kur skelbimas yra skelbiamas – darbdavio pasirinkimas.

Daugiau informacijos rasite čia ir čia.

Pertvarkomos turto įkeitimo procedūros- bus paprastesnės ir pigesnės

Teisingumo ministerija siekia supaprastinti procedūras, susijusias su  turto įkeitimo sandoriais.  Planuojama sudaryti sąlygas plačiau naudoti elektronines priemones,  vykdyti paprastesnį – be notarų pagalbos – hipotekos sandorių išregistravimą. Seimas po pateikimo pritarė ir priėmė toliau svarstyti Civilinio kodekso ir lydimųjų įstatymų pataisas, nustatančias naują turto įkeitimo tvarką.

Šiomis pataisomis, be kita ko, bus siekiama skaitmenizuoti kilnojamojo turto, pavyzdžiui, automobilių ar kitų vertingų daiktų ir medžiagų, įkeitimo sandorių registravimą.

Daugiau informacijos rasite čia.

en ru Website by Enter!