2019-12-31
Testamentų misija – dūlėti stalčiuose, šeimos fondų – užtikrinti verslo tęstinumą

Lukas Kisielis, „Lewben Group“ vyr. mokesčių konsultantas

Ką daryti, kad verslas, užaugintas per visą jo įkūrėjo gyvenimą, dešimtmečius ir šimtmečius veiktų pagal įkūrėjo valią ir išliktų tvarus? Lietuvos versle keičiantis kartoms, daugėja diskusijų apie tai, o jose paaiškėja ne itin patogi tiesa: mūsų šalyje nėra teisinių instrumentų, užtikrinančių, kad sėkmingai įkurtas ir užaugintas verslas nebus išdraskytas po verslo įkūrėjo mirties. Tokių verslo perleidimo instrumentų reikia ieškoti Vakaruose, o vieni labiausiai pasiteisinančių yra šeimos fondai (angl. foundation).

Užbėgant už akių klausimui – „o kuo gi testamentas blogai?“ – atsakymas paprastas: įstatyminis, testamentinis paveldėjimas neužtikrina verslo perdavimo tvarumo. Tarkime, asmuo turi 100% bendrovės akcijų, po jo mirties turtas pereina dviem įpėdiniams lygiomis dalimis, tai – jau du akcininkai po 50%. Jeigu įpėdiniai turėtų po 3 vaikus ir jiems paliktų akcijas lygiomis dalimis, po įpėdinių mirties jau būtų 6 akcininkai, valdantys po 16,67% akcijų. Daug akcininkų, kurie elgtųsi su akcijomis savo nuožiūra (pvz. parduoti akcijas ne šeimos nariams)… Ką visa tai reiškia? Visiškai teisingai, verslas išskaidomas, jo kontrolė išslysta iš šeimos rankų.

Todėl kalbame apie efektyvius Vakaruose veikiančius teisinius instrumentus, kurie užtikrina verslo tęstinumą po jo įkūrėjo mirties – šeimos fondus (angl. foundation). Tai vienas patraukliausių įpėdinystės planavimo instrumentų, leidžiantis užtikrinti, kad verslo kontrolė liks šeimos rankose keičiantis kartoms, o šeimos turtas bus valdomas pagal verslo savininko nurodytus principus. Nors Lietuvoje tokių teisinių instrumentų nėra, tačiau jie nesunkiai pasiekiami užsienyje.

Šeimos fondas yra vienas iš patraukliausių teisinių įpėdinystės planavimo instrumentų, o viena patraukliausių šeimos fondų jurisdikcijų – Lichtenšteinas. Šeimos fondas – tai nepriklausomas juridinis vienetas, kuris yra steigiamas vienašališku steigėjo sprendimu ir kuris nesuteikia nuosavybės teisės, t. y. neturi savininkų. Šis įpėdinystės instrumentas labai panašus į anglosaksiškos teisės tradicijų valstybėse egzistuojančius patikos fondus (angl. trust). Pagrindinis skirtumas, kad šeimos fondas – juridinis asmuo, galintis būti įvairaus turto savininku (pvz. UAB akcininku, nurodomu registruose), tuo tarpu patikos fondas yra sutartinis darinys, kurio dauguma kontinentinės Europos valstybių nepripažįsta ir dėl to daugumoje valstybių jis negali būti turto savininku. Tai lemia, kad šeimos fondas yra gerokai plačiau naudojamas kontinentinės teisės tradicijų valstybėse ir yra labiau „subalansuotas“ Lietuvai.

Šeimos fondą įprastai valdo valdybos nariai, kurie turi teisę veikti ir savarankiškai fondo vardu priimti sprendimus. Valdybos nariais privalomai turi būti skiriami bent 2 Lichtenšteino teisininkai, tačiau papildomai valdybos nariais gali būti skiriami ir asmenys, kuriais steigėjas pasitiki, pvz. versle dalyvaujantys žmonės. Steigėjui nusprendus, gali būti skiriamas ir protektorius, kuris atlieka valdybos narių priežiūros funkciją ir išskirtiniais atvejais turi teisę vetuoti jų sprendimus, prieštaraujančius šeimos fondo ar šeimos narių interesams.

Dar vienas šeimos fondo privalumas – tai, kad jis suteikia galimybę lanksčiai paskirti ekonominės naudos gavėjus. Gali būti nustatoma, kad po steigėjo mirties visas turtas būtų perduodamas jo vaikams arba, pavyzdžiui, kad iš fonde esančio turto būtų dengiamos kelių kartų įpėdinių mokslo, pragyvenimo ar gydymo išlaidos. Lichtenšteino teisės aktai suteikia labai aukštą apsaugos lygį fonde esančiam turtui, todėl jis yra apsaugotas nuo išorės kreditorių. Pvz. verslo įkūrėjui arba vienam iš fondo naudos gavėjų įklimpus į skolas, jų asmeniniai kreditoriai negalėtų nukreipti savo reikalavimų į fonde esantį turtą.

Beje, IKEA įkūrėjas taip pat pasirinko verslo valdymą perleisti profesionalams, kadangi buvo akivaizdu, jog įpėdiniai nėra pasirengę žengti Ingvaro Kamprado išgrįstu keliu. IKEA valdymui buvo įsteigti du fondai Nyderlanduose ir Lichtenšteine, šeimos nariams suteikiant tik galimybę iš šių fondų gauti ekonominę naudą, bet ne verslo nuosavybės teises. Dauguma abiejų fondų valdymo organų atstovų yra įkūrėjo šeimai artimi profesionalai ir kolegos, glaudžiai susiję su IKEA verslu. Mažesniąją dalį „kėdžių“ valdymo organuose užima šeimos nariai. Rezultatas? Adekvati nauda šeimos nariams, profesionalus verslo valdymas ir beveik jokių galimybių išskaidyti verslo kontrolę.

Aptariant šeimos fondo privalumus, vėl grįžtame prie paveldėjimo niuansų. Kai turtas yra paveldimas pagal bendruosius Lietuvos paveldėjimo teisės principus, paveldėtojas paveldi ne tik turtą, bet ir visus palikėjo asmeninius įsipareigojimus, susijusius su tuo turtu. O kai turtas yra perduodamas šeimos fondo naudos gavėjams, asmeniniai įsipareigojimai, susiję su perduodamu turtu, nėra perleidžiami, t. y. paveldimi įsipareigojimais neapsunkinti turto aktyvai.

Šeimos fondai taip pat yra puikus įrankis tais atvejais, kai turtą paveldint tiesiogiai būtų taikomas paveldėjimo mokestis. Mūsų šalyje šiuo metu nėra taikomas paveldimo turto mokestis, kai turtą paveldi artimieji giminaičiai pagal testamentą arba pagal įstatymą. Tačiau Vakarų Europos valstybėse tokie mokesčiai yra taikomi, pvz. Prancūzijoje šis mokestis gali siekti net 40%. Tik laiko klausimas, kada keisis reguliavimas ir Lietuvoje.

Verslo savininko valia gali ir turi būti įgyvendinama, siekiant užtikrinti to, kas sukurta per visą gyvenimą, tęstinumą. Tik žvelgti reikia plačiau – ne tik į įprastus turto perdavimo metodus, kuriame įtvirtinama tik palikėjo valia dėl nuosavybės perdavimo, bet ne dėl turto valdymo po mirties, t. y. palikimo gavėjai teisiškai nesaistomi ir su paveldėtu turtu gali elgtis savo nuožiūra (pvz. iš karto parduoti).

Jeigu verslo įkūrėjo tikslas – suplanuoti, kaip bus valdomas turtas keletą įpėdinių kartų į priekį, jam yra būtinas tam skirtas turto valdymo instrumentas. Šeimos fondas, kurio steigimo dokumentuose būtų nustatytos taisyklės, kaip turi būti valdomas jo turtas, yra vienas iš tokių instrumentų.

Šeimos fondo taisyklės gali tarnauti kaip savotiška „Šeimos konstitucija“, nustatanti pagrindinius šeimos turto valdymo principus, t. y. kokia yra pagrindinė Šeimos fondo misija ir tikslas. Pavyzdžiui, neišskaidytos verslo kontrolės išlaikymas šeimos rankose ir šeimos narių gerovės užtikrinimas. Gali būti nustatoma, kokiomis šeimos vertybėmis remiantis turėtų būti valdomas turtas, kas dalyvauja fondo valdyme (šeimos nariai, nepriklausomi asmenys, kokie jų atrankos principai ir pan.), kokią naudą turėtų gauti šeimos nariai (pvz. fiksuotą sumą periodiškai, būtų padengiamos medicininės išlaidos, mokslas, pragyvenimas ir t. t.).

Kadangi Šeimos fondo taisyklės yra teisiškai įpareigojančios, valdyme dalyvaujantys šeimos nariai ar kiti nepriklausomi asmenys privalėtų laikytis „Šeimos konstitucijoje“ numatytų principų, priešingai nei testamentinio ar įstatyminio paveldėjimo atveju. Todėl apgalvotas taisyklių parengimas ir įgyvendinimas gali padėti užtikrinti sklandų verslo bei jo generuojamos naudos perdavimą įpėdiniams iš kartos į kartą bei verslo steigėjo ir versle dalyvaujančių šeimos narių valią.

Komentaro autorius – Lukas Kisielis, „Lewben Group“ vyr. mokesčių konsultantas

Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/12/31/testamentu-misija–duleti-stalciuose-seimos-fondu–uztikrinti-verslo-testinuma#ixzz69rbUqSar

en ru Website by Enter!